Balio išmintis. Dėkingumas nutiesia tiltus. Kai širdis rodo kelią.

Balio išmintis. Dėkingumas nutiesia tiltus. Kai širdis rodo kelią.
Kai širdis rodo keliąKai širdis rodo kelią

Kai esi dėkingas, negali būti piktas..Širdis pilna gražiausių jausmų ir joje nebėra vietos nepasitenkinimui, pykčiui, pavydui ar nemeilei.. Dėkingumas nutiesia tiltus ir atveria duris.

Dėkingu būti taip paprasta, kai galvoji apie tai, kiek daug turi. Nieko neturėti juk net neįmanoma! Mes jau turim save, orą, kuriuo kvėpuojame, Saulę virš galvos, debesis, šią dieną, žalią žolę po kojomis arba jaukiai šiugždantį sniegą.

Išmokti dėkoti net ir už pačius mažiausius dalykus. Už gyvenimą, už kavos puodelį ryte, už mamos iškeptą pyrago gabalėlį, už nuostabų rasotą rytą, už mylimus žmones šalia, už draugus, už krentančias žvaigždes rugpjūtį, už mėnulį, už sugebėjimus, už norus, jausmus, žaidžiančius vaikus, nepažįstamuosius, kurie sustojo padėti užgesus automobiliui, gaivų vėją paplūdimyje, lietų ir už daugybę kitų pačių geriausių dalykų pasaulyje. Už tai, kad Esi..

Sako, įvertini, kai prarandi. Turbūt tokia mūsų prigimtis – turint saulę ilgėtis ledo ir atvirškčiai. Bet dėkingumo galima išmokti. Galima išmokti dėkoti ir ilgainiui tai tampa tavo būsena. Tiesiog jautiesi nuolatos dėkingas už tai, ką turi. Ir tuomet staiga supranti, kiek daug turi, ir koks velniškai laimingas Esi..

Balinėdama aš turėjau laiko būti su savimi. Atrasti ir suprasti daug naujų dalykų apie save. Stebėdama baliečius aš mokiausi. Mokiausi kiekviena rytą dėkoti už naują dieną, už visus lobius, kuriuos turiu. Ir širdį užliejo džiaugsmo banga.

Viskas tapo taip gražu ir gyventi pasidarė taip lengva, taip gera… Dėkingumas – mano vidinio džiaugsmo išraiška. Ir šis amžino dėkingumo šaltinis neišsenkantis, jis visada su manimi, kad ir kur bebalinėčiau. Supratau, kad viskas, ko man reikia, jau yra manyje ir aplink mane. Aš turiu netgi daug daugiau nei man reikia..

Pastebėjau, kaip Visata mėgsta dėkingumą. Kuo labiau dėkingas jautiesi, tuo daugiau dėkingumo ir visokio gėrio sulauki pats. Ir tai ne materialinės gėrybės. Tai – žmonės tavo gyvenime, kurie atsiranda staiga “iš niekur”, tačiau pačiu laiku! Taip pat patirtys, pamokos, kūryba, gyvenimo dovanos – viskas, dėl  ko verta gyventi.

Kai gyvenimas prisipildo meilės, džiaugsmo, kūrybos, tikrų jausmų ir žmonių, viskas sekasi. Esate patyrę jausmą, kai, rodos, visose gyvenimo srityse staiga užsidega žalia šviesa prie kiekvieno šviesoforo? Bet juk niekas nevyksta be priežasties. Aš tikiu Visata. Ji visada dosni – jeigu jai dėkoji, ji tau atsidėkoja atgal! 

Koks nuostabus šis pasaulis, koks gražus gyvenimas… 


Nebijok leistis į atradimus ir kartais pasiklysti.. Balis pilnas magijos!