Pirma keliautojų pažintis su Balio sala

Pirma keliautojų pažintis su Balio sala
Balio sala

Suprantu tuos žmones (tik iš dalies ir taip pat vedina tolerancijos), kurie grįžę iš čia teigia, kad nieko gero nepamatė, nepatiko. Ir visiškai absoliučiai suprantu tuos žmones, kurie taip įsimyli Balį, kad nenori grįžti. Viskas požiūrio ir asmenybės reikalas 🙂 pvz., kad ir tos pačios Gili salos. Komentarai varijuoja nuo rojaus žemėje iki kaimo su laisvai vaikštančiomis vištomis ir ožkomis. Ir tikrai, Gili salose gali rasti ir rojų, ir draugiškas ožkas 🙂 tik viskas priklauso, kokiomis akimis žiūri, kaip priimi aplinką. Esame be galo dėkingi visai Balinėtojų komandai už mūsų iki šiol vadinamą gyvenimo kelionę, nes būtent jų dėka ji buvo tokia. Trumpai apie viską (jei taip įmanoma)…

UBUDAS

Triukšmingas, tačiau tuo pačiu alsuojantis ramybe. Gal tai visiškai nelogiškas sakinys, tačiau nerandu žodžių, kaip dar apibūdinti tai, ką patyrėme Ubude. Visas miestas gyvas, nesvarbu, ar tai vidurnaktis, ar paryčiai. Transporto gausmas, pypsėjimas, masė žmonių. Tačiau užtenka peržengti vietos, kurioje apsistojome duris – nieko nebesigirdi, tik vandens čiurlenimas, kanarėlių pašnekesiai ir lapų šlamėjimas. Lyg atsidūrus vakuume nuo triukšmo. Nesumeluosiu sakydama, kad Merthayasa svečių namai pranoko visus lūkesčius. Švaru, jauku, saugu, turėjom baseiną, didžiulį sodą, spartų internetą, pusryčiauti galėjome netgi anksčiau, nei suplanuota, kas mums buvo labai aktualu, norint pamatyti visko kuo daugiau. Žodžiu, 10 balų! Kaip patys nusprendėme, gyvenome tarsi senamiestyje, nes visi mums aktualūs taškai buvo lengvai pasiekiami pasivaikščiojant 🙂 šalia  “Ubud Body Work” centras, kuriame už tikrai stiprius 90 min masažus abiems palikome 460 000 idr (28 eur). Ėjom į pasimatymą į Bridges restoraną, kurį būtina aplankyti, tiek dėl vietos ir vaizdų, sėdint jame, tiek dėl vaisių kokteilių 🙂

GILI SALOS

Džiaugiamės, kad Balinėtojai rekomendavo būtent Meno. Teko pabuvoti visose trjose, Meno – tikrai geriausias pasirinkimas, bent jau mūsų atveju. Gili Trawangan pasirodė labai triukšminga, pilna šiukšlių, taip pat atplaukus laiveliu teko gerokai paėjėti, kol nesijautė degalų kvapas sklindantis iš laivų. O vėliau einant paplūdimiu atsivėrė tas pats vaizdas, kaip ir Meno – baltas smėlis, žydra jūra, gal tik vandenyje daugiau visokių objektų prie kranto pastatyta, sūpynės ir pan. Teko pabuvoti tik ant vienų ir įsiamžinti, nes dėl aukšto vandens lygio visos kitos buvo apsemtos.
Gili Air kaip Meno ir Trawangan kokteilis. Pilna turistų, bet ramesnė, tvarkingesnė. Gyvesnė nei Meno, bet ne tokia triukšminga ir pilna apsvaigusių asmenų kaip Trawangan. Rekomenduojame Movies kavinukę paplūdimyje, labai skanus maistas ir kainos labai adekvačios. Už L dydžio porciją moliūgų sriubos su papildomomis gruzdėmis, burgerį ir 4 vnt. vaisių kokteilių sumokėjome  210 000 idr (13 eur).
Meno – ramybės oazė, kur sutinki tuos pačius veidus per dieną po kelis kartus, nes sala nedidelė ir visi atrodo savi. Rekomenduojame Little Bali kavinukę, kur laaabai skanūs Spring Rolls bei vaisių kokteiliai, kainos visiškai nesikandžioja, nors kavinukė apytuštė, o gal tik mums taip pasitaikė. Įdomumo dėlei, už jūros gėrybių sriubą, spring rolls’us, dvejus Mia Goreng ir vaisių kokteilius palikome 325 000 idr (20 eur), dalį maisto išsinešėme namo, nes taip ir nebetilpo 🙂 Taip pat Mahamaya restoraną paplūdimyje – čia tobula vieta palydėti besileidžiančią saulę girdint besiritančias bangas ir besimėgaujant gurmaniškais patyrimais. Taip skaniai nesame valgę. Du vakarai visiškai nenuvylė savo pasirinkimais, tiek main courses, tiek desertai buvo kažkas tokio. O dviejų asmenų sąskaita su 2×2 vaisių kokteiliais, starteriais, pagrindiniais patiekalais ir desertais siekė iki 622 000 idr (38 eur). Taip, čia bendra sąskaita ABIEM, o ne asmeniui 🙂
Teisingai Balinėtojai rašo, kad būtent Gili salose galima nusipirkti tikrai pačių gražiausių apyrankių 🙂 tik reikia nepatingėti pastovėti už tai, ko tikrai nori ir nepasiduoti spaudimui, kad neva per mažai siūlai. Iš šalia esančios Lomboko salos anksti ryte atplaukę apyrankių pardavėjai iki pietų sukasi kaip vijurkai, nes po pietų išplaukia laivas atgal. Lavos akmenų apyrankėmis aprūpinome visą plačiąją savo šeimą, nusiderėjome iki 100 000 – 150 000 idr už vieną, o taip pat tikrų tik su defektais perlų apyrankę galima įsigyti vos už 6 eur, t.y. 100 000 idr.

KUTA

Kutoje atsidūrėme tik dėl atsargumo, norėjosi prieš skrydį namo būti kažkur netoli oro uosto. Jei mūsų kelionė būtų prasidėjusi šiame mieste, būtume visiškai pakraupę ir pasigailėję iš viso atkeliavę į Balį. Suturistintas, triukšmingas, be autentikos – toks pirmas įspūdis. Einant paplūdimiu turbūt kas 5 metrai sulaukdavome klausimo, gal norime išsinuomoti gultus ar alaus, tikrai už gerą kainą ir pan. Iš pradžių mandagiai atsisakydavome, vėliau tiesiog apsimesdavome, kad negirdime, nes pavargom. O norėjom tiesiog ramiai pasivaikščioti. Kutoje pirmą kartą per visas dvi savaites buvome apgauti 🙂 Authorized money exchange nebūtinai tikrai yra autorizuota 🙂 kursas buvo neįtikėtinai aukštas, keista pasirodė, kad keitykla įsikūrusi elementarioje rūbų ar suvenyrų parduotuvėlėje. Dviese sekėme akimis pinigų kupiūras, po kelis kartus perskaičiavome ir galutiniame rezultate saujoje vis vien liko perpus mažesnė suma, nei turėjome gauti. Gerai, kad keitėme tik 50 eur, kurių pritrūko suvenyrams, o jei tai būtų didesnė suma?.. pasiklysti tarp rupijų milijonų tikrai lengva… Artūro budrumo dėka, pajautus, kad per mažas kiekis saujoje liko ir perskaičiuojant 3 kartą “bankininkas” skubiai ėmė sakyti duoti jam perskaičiuoti, o jau pavėlavus ėmė aiškinti apie komisinius ir pan. Eurus grąžino, o mes lengvame šoke (nes perskaičiavom abu net po du kartus!!!) nužingsniavome į kitapus gatvėje esantį banką ir gavome tokią sumą, kokia ir priklausė, be jokių nuskaičiuojamų komisinių. Tad Balinėtojų patarimas skaičiuoti, skaičiuoti ir dar kartą skaičiuoti tikrai pasiteisina… beje, taip pat rekomenduojame sekti ir atnešamas sąskaitas, vieną kartą susimokėjome ne už savo patiekalą.
Visgi netyčia pasukus ne ten, o gal kaip tik ten, atsivėrė ir užslėptas Kutos grožis – milžiniškos namų ar tai gatvių šventyklos, aptvertos aukštomis tvoromis, lyg būtų saugomos nuo bedievių turistų. Šie kelių minučių vaizdai visiškai atpirko pusdienio klaidžiojimą po Kutos kičinių parduotuvėlių nusėtas gatves. Tačiau ilgiau nei pusdieniui čia nesinorėtų grįžti.

BALINĖTOJAI

Esame dėkingi visai Balinėtojų komandai už sklandžią, be didesnių netikėtų ir nemalonių siurprizų kelionę, kurios metu tikrai galėjome atrasti tikrąjį Balį, patirti jį visu 100 procentų ar net daugiau. Be jų, Balinėtojų, tikiu, būtų laukę daug bemiegių naktų skaitant ir browsinant tarp blogų ir vis vien manau būtume neapsiėję be nemalonių nutikimų ir patyrimų. Pvz. geras klausimas, ar besižvalgydami patys ir beskaitydami atsiliepimus apie svečių namus tikrai būtume patikėję, kad už 184 eur būtume gavę švarų, tvarkingą, erdvų kambarį su visais reikalingais patogumais, balkonu ir vaizdu į baseiną. Ir ne tik vaizdu, bet ir pačiu baseinu, diiiideliu sodu, kuriame auga nuo šiol mano mylimiausias medis Frangipani, o taip pat palmės, virš galvų noksta bananai… ir dar kur pusryčiai, su šviežiai spaustomis egzotinių vaisių sultimis!.. Ir viskas dviems savaitei!!!
Dėkojame gidui Sudi už tą lengvumo jausmą, kaip Bob Marley dainoje – everything’s gonna be alright 🙂 su juo diena buvo sklandi, visur spėdavome nebėgdami pabėgti nuo lietaus, tvyrojo gera nuotaika ir taip pat buvome apipilti pasakojimais apie objektus, kultūrą, gyventojus ir gavome visus atsakymus į visus klausimus.
Ypatinga padėka gidui Wayan Suartana, kuris mus pajautė ir suprato nuo pirmos akimirkos ir taip mūsų laikas ten (o taip vis dar norisi sakyti čia), Balyje, tapo daug turiningesnis. Esame be galo jam dėkingi už tai.
Kalbant apie šį žmogų sukasi tik vienas apibūdinimas – ambasadorius. Balio salos ambasadorius! Tokio mylinčio savo šalį, šeimą, savo veiklą žmogaus dar nesame sutikę. Ir kiek daug informacijos ir žinių telpa jo galvoje…
Vaikštinėjant po šventyklos teritoriją ir pamačius porelę besislepiančią po žaliu, tik ką nuskintu lapu, Wayan labai nuliūdo ir teigė, kad jo mamai sustotų širdis pamačius tokį vaizdą. Juk pilna nukritusių lapų, tik reikia paieškoti. Ir taip mūsų skėtis tapo geltonas, apdžiūvęs medžio lapas. O nuotrauka su juo, gražiausia kelionės nuotrauka. Nes ji turi istoriją…
Būtent Wayan perteikė tą jausmą, kad gali būti ir esi laimingas tuomet, kai džiaugiesi tuo, ką darai, būdamas ten, kur esi, bendraudamas su tais žmonėmis, su kuriais esi. Ir tikrai, per visą kelionę nematėme nei vieno žmogaus, kurio veide nebūtų plačios akinančios šypsenos. Nes jie laimingi, darydami tai, ką daro.

Prisipažinsiu, kad nei vienas negalvojome apie Tikro Balio dienos pasirinkimą, nes tiesiog atrodė, kam apgaudinėti save ir kitus, mes krikščionys, kam reikalingi visokie dar papildomi šventinimai, apsivalymai ir t.t. Mus labiausiai domino maisto gaminimo pamoka. Tačiau būtent Wayan absoliučiai niekuo neįtikinėdamas, nespausdamas leido patiems patirti Tikro Balio dieną ir patirti su tokiais įspūdžiais, kad nors tai buvo pirma ir vienintelė diena kai peršlapom kiaurai nuo lietaus, nerealiai sušalom (prie +24 🙂 ) lįsdami po šaltinio vandeniu, tačiau man iki šiol tai geriausia visos kelionės diena. Buvo žavu ir nepaprastai įdomu stebėti ir patirtį tą jų ryšį su gamta, kad viskas, ką duoda gamta, grįžta jai atgal. Kad reikia būti dėkingiems už tai, ką gauni iš gamtos, ir nepykti, jei viskas vyksta ne pagal planą. Užuot meldęsi, kad Agungas neišsiveržtų, jie tiesiog linkėjo kalnui visa, ko geriausia, gatvelėse iškeldami aukštus drakonų galvas primenančius stabus​​​​​​​​​​​​​​​​​​​​​​​​​​​​​​​​​​​​​​​​​​​​​​​​​​​​ (taip ir nepaklausiau, kaip tos iš džiovintų lapų padarytos skulptūros – puokštės vadinasi).

Mintyse jau dėliojame planus, kaip vėl grįšime, kai jau nebereikės išsipūtusių lagaminų, o viskas tilps į kuprines. Wayano patariami pildėme ir iki šiol pildome check – listą objektų, kuriuos aplankysime ir į kuriuos grįšime dar kartą, o tarp jų ir pasižadėjimas išragauti visus egzotinius vaisius, kurio dėl laiko stokos šį kartą nepavyko įgyvendinti. Taip pat kopimas į Baturą, kurio dėl oro sąlygų negalėjome įgyvendinti (ir už ką taip pat turime padėkoti Balinėtojams, kad viskas buvo sklandžiai perorganizuota).
Prieš kelionę mintyse dėliojomės skirtingus prioritetus ir lūkesčius. Man prieš akis vis išnirdavo žydro vandenyno, balto smėlio vaizdai, Artūras spirgėjo pamatyti kuo daugiau šventyklų, pasigėrėti architektūra. Nebūtume patikėję, kad esant Gili salose – rojaus kampelyje taip ilgėsimės Balio salos… O juk planuojant kelionę trumpinom dienų skaičių Balyje, kad ilgiau pabūti salose…
Balis tikrai užbūrė ilgam… 🙂

Nuoširdžiai tikime, kad Jūsų atostogos Balyje bus taip pat nuostabios ir mūsų keliautojų įspūdžiai Jums padės susiruošti kelionei bei pravers keliaujant. Nebijokite patys leistis į atradimus ir kartais pasiklysti. Balis pilnas magijos! Jei vis tik besiruošiant kelionei kilo klausimų, parašykite mums žemiau pateiktoje formoje ir mes Jums atsakysime.

Mūsų TOP 5 viešbučiai Balyje:

  1. Adiwana Resort Jembawan Ubude;
  2. Merthayasa 2 Bungalow;
  3. InterContinental Bali Resort Jimbarane;
  4. The Laguna, A Luxury Collection Resort & Spa Nusa Dua;
  5. Mayo Resort Lovinoje.

Susiję straipsniai ir programos:

  1. Balio Harmonija. Pirma pažintis su Baliu
  2. Ruošiatės kelionei į Balio salą? Nesikraukite lagamino neperskaitę šio straipsnio!
  3. 100 Balio tipsų besiruošiantiems į kelionę
  4. Kaip elgtis su pinigais Balyje?
  5. Kada geriausia vykti į Balį?

Svajojate ir Jūs apie atostogas be rūpesčių? Leiskite mums tuo pasirūpinti. Atsižvelgę į Jūsų individualius poreikius, mes suplanuosime visą kelionę nuo A iki Z ir Jūsų svajones paversime realybe! Parašykite mums dėl Individualaus kelionės plano.

Iškilo daugiau klausimų? Parašykite mums ir mes Jums atsakysime.